Kriptografija

šiame informacijos amžiuje kiekviena gauta informacijos dalelytė gali būti ir bus panaudota prieš jus. (Mečys Laurinkus)

Kriptografija (iš graikų kryptó s, „paslėptas“, ir grá phein, „rašyti“) – tai mokslas, tiriantis metodus kaip informaciją užšifruoti ir iššifruoti duomenims.

Dar prieš 4500 m. egiptiečiai naudojo šifravimą, bet be ketinimų ką nors nuslėpti ar perduoti slaptą žinutę. Tuomet labiau tai buvo pramoga. Arba dar tiksliau – pasitenkinimo jausmas tarp „išskirtinių“ – mokančiųjų rašyti, kadangi daugybė žmonių anuomet dar nesuprato rašto.
Kriptografijos egzistavimas žiloje senovėje labiausiai pastebimas Graikų ir Romėnų tautose. Kriptografija buvo slapta susirašinėjimo forma. Dažnai informacija buvo perduodama ant lazdelių, kitaip vadinamų scytale‘ų. Šifravimą pamėgo šnipai, diplomatai, kiti valdžios asmenys.

Legenda ar ne, bet vos ne pirmuoju duomenų šifruotoju laikomas Romos imperatorius Julijus Cezaris, siųsdavęs savo laiškus, užšifruotus paprastai keičiant vienus raidyno ženklus kitais, dažniausiai „perstumtais“ per sutartą pozicijų kiekį. Dabar tokiu pat būdu vaikai mokyklose iš suolo į suolą perduoda raštelius, bet kriptografija nuo Romos laikų labai patobulėjo, nors esminiai principai išliko tokie patys. XX amžiaus pradžioje žvalgybose buvo paplitęs kitas, daug sunkiau ar net visiškai neįveikiamas šifravimo būdas, ištisus žodžius žymint nuorodomis į tam tikros knygos puslapį, eilutę ir poziciją joje. Tokiu būdu žodis knyga, jei naudotumėmės šiuo rašiniu šifravimui, būtų užrašomas kaip 1-1-2. Jei pranešimo perėmėjai nežino, kokia knyga remiasi šifras, tai jo perskaityti neįmanoma, ypač jei šifruotojai vengė tą patį pasikartojantį žodį žymėti ta pačia knygos nuoroda.

Toks šifravimas turėjo ir didelių trūkumų: vos pačiupus priešo žvalgą, žinantį kokia knyga naudojama šifravimui, kaip mat jis būdavo įveikiamas. Bet dar didesnis minusas buvo tai, kad šifravimas vyko labai lėtai, mat knygoje reikėjo surasti visus reikalingus žodžius, taigi kaskart ją skaityti iš naujo. Todėl grįžta prie to paties Julijaus Cezario principo, tačiau vietoje paprasto perstūmimo per kelias raidyno pozicijas, imta naudoti daug sudėtingesnius ir ilgesnius, keičiamus šifro raktus.

Sugrįžkime į dabartį. Šiais laikais kriptografija plačiai taikoma slaptos informacijos saugojimui ir jos siuntimui atviraisias tinklais, kaip internetas.

Tekstas, kuris dar tik bus šifruojamas vadinamas pradiniu tekstu (eng. plaintext). Užšifruotas tekstas (ciphertext) dar kartais vadinamas kriptograma (eng. cryptogram). Metodas, kuriuo pradinis tekstas verčiamas kriptograma, vadinamas šifru arba algoritmu. Tai matematinė funkcija, kuri naudojama šifravimo ir dešrifavimo procese Algoritmo veikimui reikalingas slaptažodis. Slaptažodis gali buti žodis, numeris, frazė, įvairūs simboliai. Tas pats tekstas užšifruotas skirtingais slaptažodžiais skirsis vienas nuo kito.
Taigi viso užšifruoto teksto saugumas priklausys nuo pasirinkto algoritmo ir slaptažodžio slaptumo.
Ankščiau, jei viena pusė norėjo nusiųsti įslaptintus duomenis kitai, turėjo pirma duomenis užšifruoti su raktu ir poto surasti būdą, kaip saugiai tą raktą nugabenti kitai pusei. Šia saugumo problemą išsprendė viešojo rakto kriptografija. Ji paremta tuo, kad yra sudaromi du raktai – viešas(naudojamas duomenims užšifruoti) ir privatus(naudojamas duomenims dešifruoti). Taigi jūs savo viešą raktą duodate kam tik panorėje, o privatų laikote saugiai padėtą(pvz.: diske, CD-ROM ir t.t.). Žmonės pasinaudoję Jūsų viešuoju raktu užšifruos duomenis, kuriuos dešifruoti galėsite tik Jūs patys(pasinaudodami savo privačiu raktu).

Vienas didžiausių viešojo rakto kriptografijos privalumų yra galimybė sukurti savo skaitmeninį parašą. Tai užtikrina duomenų tikrumą ir patikimumą. Skaitmenis parašas turi tokią pat galią, kaip ir ranka rašytas. Ranka rašytą parašą galima lengvai suklastoti, tuo tarpu skaitmeninį padirbti praktiškai neįmanoma.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s